išvežti

išvèžti, ìšveža, ìšvežė 1. tr. SD¹204, SD422, R364, Sut, N, K, M, L, LL271,298, Š, Rtr, BŽ77, DŽ, NdŽ, KŽ, Žlb, Plt, Klk, Ėr, Skrb, Pnd, Č, Dgč, Vdn, Mlk, Plm, Nmn, Vžn važiuojama priemone, vežant išgabenti: Jau ìšvežėm trąšas an lauko LzŽ. Trąšas ìšvežė ne in akėtos žemės Klt. Ìšvežiau visas trąšas, eisiu pakratysiu LKKXIII22(Grv). Trys kartai reikdavo suart ir mėšlas išvèžt Alz. Jei mėšlo yr, liuob i rudinį išvèš Kl. Ant lauko išvežus reikia mėšlą tuojaus iškratyti ir priarti A1884,78. Nusikasėm jau [bulves], mėšlus jau ìšvežėm, tik nekratytas Kpr. Ką priešpiet ìšveži [mėšlo], po pietų apart reikia Erž. Par tris dienas ìšveža [mėšlą]: kaip katro mėšlo, kaip katro žemė, – tik duodas duodas Slm. Mėšlų krūva šitai, nėr kas išvežą̃s Rt. An lauko ìšveža linus ir kloja Nmč. Balos buvo, šlapia, arklys lenda, su arkliu neišvešì šieno Svn. Sienojus ìšvežė iš miško ir apipjovė Pl. Kraitį ìšveža, būdavo, prieš veselios penktadienį Slm. [Kada] jau išbrauktas pluoštas [linų], suriša ir ìšveža žydu parduot Kp. Liuob po kelis vežimus išvèš parduoti [linų] Kl. Visą mišką išvèš taip veždami Kv. Da ka ben duona būt mado[je]: duona baisiausi, o gerūsius grūdus išvèš žydams KlvrŽ. Savo [sviesto] nedarydavo, ìšveža, būdavo, visą pieninėn Jž. Geruosius grūdus pyliavon ìšvežė, valdžiai Kp. Jum (kolūkiečiams) tas kas liks – gerojį grūdą ìšveža, o mum tiktai šiukšlės PnmR. Neišveši rekviziciją, būsi nubaustas Rm. Abidvi karvi prisiriškiat pri vežimo ir į Mažeikius išvèžkiat Šv. Kiek tas katinas daug suėda, reikia išvèžt į mišką Bgt. Vaiką vieną teturi, i tas ìšvežtas pas motiną Rm. Susirgo ir ìšvežė ligonijoj Dgp. Kad beìšvežė į Salantus, mirė tą pačią naktį Gršl. Prisiskambino greitąją, ìšvežė visą mėnesį Krš. Nuo savęs ìšvežiau, nebturiu J. Klojimas sudegęs, pirtis išardyta, išvežtà Kp. Gavėnai pečiuj puodus išvarto, mėsą atradę ìšveža paėmę, kur išvirta Skp. Vokyčiai žąsis ir tą kiaulę ìšvežė mums Šv. Ìšvežė jau Bijeikienelę, amen, po visam (apie laidotuves) Rdn. Nu žmonis ìšvežė į tą karą, visus vyrus Šts. Ka matai, ans buvęs ìšvežtas į akrūtus, ir ans išbuvęs dvidešimti penkis metus Jdr. Sulig pasakymu jį suėmė ir išvežė Lnkv. Ìšvežė mažą kaip šunioką, ir ganyk Šmn. Giružė[je] buvau, medužius kirtau, tris sienužes ìšvežiau JV51. Oi tetuši tetušeli, kaip mes išvešma dukrelės kraitelį (d.) S.Dauk. Vai, n’išvežami jos didi kraiteliai, neišvaroma jos jaunos pasogėlė LLDII218(Šn). Ne tau paimtie mano jauna dukrelė, ne tau išvežtie jos margosios skrynelės LLDII212(Srj). Vidury nakties gaideliams giedant išvèš mūsų seselę JV866. Atjos raitų pulkas ir jaunas bernelis, išvèš tave, seserėle, svetimon šalelėn DrskD56. Įsodino į karietą ir ìšvežė Vilniaus miestą JV311. Išvežiema svočios pilvelį, pavertiema galu laukelio NS749 (Ppl). Paimk mano vargelius ir išvèžkie laukelin (d.) Tvr. Išvežkai tu savo dukterį miškan ir palik LTR(Ob). Išvèž’ tu ją medžian ir svied’ (ps.) Lz. Karalius prisakė senų žmonių nelaikyt, išvèžt miške, palikt (ps.) LKT382 (Lp). Apsikuopus aplink save [kalvėje] bent kartą ir surinkus išvežti [laužą], keletas litų kristų kišenėn, ir vietos kalvėje atsirastų daugiau M.Katil. Vieną sykį Adomas Gorskis be žinios mokslinyčios pardėtinio, pagavęs savo žmogų Kražiūse mokantis, išvežė į Beržėnus M.Valanč. Kiek metų dabar V. Dievas daro dirvose ir daržuose mūsų, kad ižg vieno grūdo užauga mumus kiek dešimtų, o ižg vieno maišo sėklos, ant lauko išvežto, tiekas vežimų rugių namuosn suvežame DP297. | prk.: Mergiotės nemėgdavo, kai margu arkliu važiuoja: sako, vestuves ìšveža Kp. ^ Iž [i](už) pinigus ir an to svieto ìšveža Btrm. Iki galo jeigu gydys, šaltą išvèš (numarins) Pn. Kad tau išvèžt atžagarią! Vrnv. Kertėj trupinys, neišvèš jo nei arklys (krosnis) JT273.

išvežamaĩ adv.: Pernykščių velėnų yr dar neišvežamaĩ, ar pusantro vežimo Šts. išvežtinaĩ adv.: Paėmė dirbt šešius hektarus žemės išvežtinaĩ (išsiveš visą derlių) Km. | refl. tr. K, Rtr, NdŽ, KŽ, Lk, Šl, Sdb, Brž, Rk, Švn: Kaip reiks mėšlas išsìvežt, kad nebus su kuo [talkai] alaus užraugt? Mžš. Mes su savo arkliais ir įsidirbom, ir mėšlą išsìvežėm Skr. Prieš šventes išsìvežėm mėšlą, bulbas nuarinėjom Krs. Nu išsìvežės pilniausią bortavinę mašiną su kaupu prisikrovę ir bulbių, ir javų Akm. Aš iš numų išsìvežu kiaušių Trk. An žiemos tai daugiausia žentas išsìveža [obuolių], nu kur aš padėsiu? Kp. Anas važiav[o] i ją išsìvežė Ad. Viską, kas lindo į lagaminą, išsivežė A.Vien. Taisyklėse, matyt, nustatytos tiktai išsivežtino maisto ir pašaro normos rš. Stasys atvažiavo i išsìvežė pas saũ pažiūrėt naujo buto Mžš. Va, išsivèžkit parodyt, ba tokių [linų] turiam Pl. Būdavo, ateina ir nusdūrė, ir išsìvežė [kiaulę], su šautuvais ateina ir išsìveža Jž. Tiktai kelmai likę, o daugiau visa iškirsta, medžiai išsìvežta Sb.

išsivežtinaĩ adv.: Išsivežtinai pardavė Zr. Fabrikas kalkių purvą atiduoda išsivežtinaĩ rš. ║ iškelti (kitur gyventi): Buvau aprašyta išvèžt, apkainavo mane sausinimo (melioracijos) skyrius penkis tūkstančius Dg. Senas [gryčias] gi nugriovė ar sukūrino, ir šeip, ir teip, o statos jau mūrus – nebeišvešì Pl. Ìšvežė mūs žmones in Lietuvą Pns. Visą šį Klaipėdos kraštą buvo išvẽžę Vlkš.

2. tr. kurį laiką vežti, vežioti: Va jų Vaclovas dvidešimtį dienų ìšvežė su juoj (arkliu) medžią Lp. Da išvešim tą savaitę pieną [į pieninę] ir nustosim Trs. Išvežiau metus pienus, ir pajuto kišenė – du šimtai litų atliko Šts. Pieninėn vežam [pieną], tik nedaug šiemet viškai, telioką auginam, tai nedaug teìšvežėm Šmn. 3. tr. apkloti, apibarstyti kuo vežamu: Visas laukas ìšvežta trąšom Klt. 4. tr. Vkš, Lž, Akm, Varn, Lg, Sb, Kpr, Skp, Pns, Vlk, Graž, Brb prievarta išgabenti, iškelti į kitą kraštą, ištremti: Ìšvežė Cibiran, nu po karo, kaip jau vežė visus Kp. Seseris až brolį Sibyriun ìšvežė Dglš. Vos pagijo kalėjime, beišvežė į Cibiriją Ggr. Jis norėjo, kad aš į Siberiją ìšvežtas būčiau Plšk. O jeigu paėmė, įsvadino į vežimą, ìšvežė ir ìšvežė an penkiolekos a an kiek metų Als. Ažliko, i neìšvežė jos [į Sibirą] Rš. Katrie žmonės pasistatė trobas, tai ìšvežė tuos Kp. Vežimas tada prasdėjo, tavę neišvèš [, jei stosi į kolūkį] Kkl. Mano tėvus, mano mamą ìšvežė, mat sūnus krautuvę turėjo Jž. Mūsų kaimo, Miliūnų, nieko nebuvo ìšvežta, čia visi mažažemiai Pl. Ìšvežė geruosius, kokie gi beliko žmonės? Č. Bijau niūktie (kalbėti), kad manę neišvežtum̃p Aps. Vyrų daug ìšvežė į Rusiją, kame padoresnis ūkininkas, visus ìšvežė Kl. Buvo labai didelis ūkinykas, o kokia jo ūkė – kap neišvèš?! Paž. Už tą šnekėjimą must pri baltųjų meškų nebišvèš Kl. Reikia kiaulės liuobtien, karvės melžtien – žmonės jau išvežtì PnmR. Už žemę mus išvẽžę buvo Grd. Indavė ir ìšvežė Sn. Kur tu išsislapstysi, paėmė ir išvežė [į Sibirą] Škn. Anys geri, tie žmonės, buvo, ìšvežė juos, anys normos neišpylė Rk. Jiej buvo išvežtì, čia jų nepriėmė, Klaipėdon ir apsigyveno Kpč. Nogarde bit du trys kuplonai, tai nė vieno negirdėt, ìšvežė Zt. Matai, išvežtíesiams turės atlyginti. Kas galėjo pamanyti?! Krš. Už kokios nakties apsiaus kareiviai, sugaudys ir išvèš Nv. Metus suklaidinom, kad ne tus, kad neižvežtų̃ Drsk. Vyras atvažiavo kaip aręs, tai nusiavė, numetė nagines, tai teip ir ìšvežė basą [Sibiran] Kp. Vaikas iš mažo buvo nukankytas: išvežtì buvom Sn. Šventino kryžių išvežtíesiams, minios buvo suplūdusios Krš. | Bijojo, kad neišvežtų̃ Vokietijon, tai mane išleido pas seserį Kučgalin Kpr. Norėjo muni į Vokytiją išvèžti, į darbus Varn. ║ prk. ištuštinti (namus) tremiant: O tie tėvai irgi buvo tokiame išvežtamè ūkė[je] Krt. 5. tr. L, KŽ, DŽ¹ eksportuoti: Išvežamíeji muitai NdŽ. Nebuvo galiama visą mėsos perteklį į užsienį išvèžti Plšk. 6. tr. ištraukti, ištempti: Tinklu ìšveža baisiausias krūvas žuvų Klt. Kai ana pavadino vardu, tai paėmė až kojų ir ìšvežė iš papečio Slk. ║ išlupti, iškabinti: Anas (varnas) ìšveža šituo snapu kai lopeta rugius (tik pasėtus) iš žemės Klt. Kad būtų pamaniusi, kad kryžiuotis, tai ir kitą akį būtų išvežusi, mat pažino, kad žemaitis, tai ir pasigailėjo A.Vien. 7. tr. svorio jėga išstumti, išplėšti: Ìšveža sniegas dangsčio lapus (šiferį), kai didelis Klt. 8. intr., tr. DŽ pajėgti vežti, patraukti: Arkliai tiek neìšveža, kiek jaučiai Vdn. Kiek pergyveni, i arklys neišvèš Dgšl. Kad ir storai leidžia [ariant], arkliai ìšveža Gs. Vežimas įklimpsta in balą tokią, ir n’ìšveža arkliai (ps.) Ss. Sustojo mašina, mat silpna srovė, – nebeìšvežė Slm. Apie Vilkaviškį ir Alvitą pro tuos riebius molynus buvo slidoka, bet naujas motoras ir pro čia gerai išvežė Šlč. Anas pasistatęs katilą rūsy, tai visą namą išveža (pajėgia apšildyti) Aln. | Vos buvo galima išvežti šukas – tokios storos kasos rš. 9. tr., intr. prk. pajėgti, įstengti, ištesėti (ką padaryti), ištverti, ištempti: Gavo žemės šmotą iš valdžios – neìšvežė (nepajėgė prasigyventi) Tr. Gal iki pietų išvèšiu, o po pietų eisiu gult Gdl. Nežinau, kaip reiks išvèžti egzeminus Krtn. Ar užteks sveikatos ir ištvermės, ar išvešiu aš studijas iki galo? rš. Regina kad šituo plonu [balsu] paeitų, Valė šituo neišvèš Grš. Aukštai paėmęs dažnai ir pats nebeìšveža Ds. ║ tr. įstengti gyventi, išgyventi: Serga tėtukas, vargiai šią žiemą išvèš Kt.

◊ ant lúobo išvèžti palaidoti: Išvežė senį ant luobo Kb.

į šárkos bažnýčią išvèžti palaidoti: Ryt rytą iš Jokūbo kiemo išvežė į šarkos bažnyčią Juozuką LzP.

óžius išvèžti išvemti: Bariaus, kad negert; óžius išvèš ir vėl geria Rūd.

vežìmais (vežimù) neišvèši (neišvèžtum) labai daug: Knygų tų jų – vežìmais neišvešì LKKXIII138(Grv). Knygų, tai dar tėvas sakydavo, vežimù neišvežtái Brš.

\ vežti; antvežti; apvežti; atvežti; davežti; įvežti; išvežti; paišvežti; nuvežti; panuvežti; pavežti; padvežti; parvežti; paparsivežti; pervežti; pievežti; pravežti; privežti; paprivežti; papaprisivežti; razvežti; parazvežti; suvežti; pasuvežti; papasusivežti; užvežti